EN:

Jews have lived in Varėna since at least the mid-18th century, and the community grew significantly at the end of the 19th century, when the town became an important trading center and was connected to the railway and military infrastructure. In 1847, 158 Jews were living in Varėna, and by 1897, there were already 1,473 Jews out of a total population of 2,624 (more than half of the town). The Jews were engaged in trade and crafts, and also had small industries: cardboard and starch factories, mills, and a sawmill. Charitable societies operated in the town, and at the beginning of the 20th century, new brick buildings appeared, including a new synagogue.

Between the wars (1918–1940), Varėna became a border town: after the 1920 battles for the Vilnius region, the Merkys River separated Lithuania and Poland, so the community was "divided" – most of it remained in Senoji Varėna, while the other part remained in Varėna (near the railway station). The 1923 census recorded only 399 Jews (180 men and 219 women) – their numbers had decreased due to emigration to America, South America, and Eretz Israel. Nevertheless, Jewish life was active: there was a Hebrew school run by the Tarbut network (about 60 children in 1920, decreasing to about 30 in 1930), Talmud-Tora (e.g., 25 boys in 1930), a library was established, which had about 1,500 books in 1937, and literary and musical evenings were organized. The Folksbank played an important role in the economy (99 members in 1927), and the structure of craftsmen in 1937 shows a typical shtetl: tailors, butchers, shoemakers, bakers, etc. Unfortunately, in 1939, there were no Jews among the 13 telephone subscribers in the town, which clearly reflects the situation in the town.

In 2025, Maceva, together with local volunteers from Varėna, documented Jewish cemetery located in Senoji Varėna.

Photographs by S. Kanovich, Ž. Tamulionytė, translated by A. Lubitch

This activity is supported by a private fund.

LT:

Varėnoje žydai gyveno bent nuo XVIII a. vidurio, o bendruomenė ypač išaugo XIX a. pabaigoje, kai miestelis stiprėjo kaip prekybos taškas ir buvo susietas su geležinkeliu bei kariuomenės infrastruktūra. 1847 m. Varėnoje gyveno 158 žydai, o 1897 m. – jau 1 473 žydai iš 2 624 gyventojų (daugiau nei pusė miestelio). Žydai vertėsi prekyba ir amatais, turėjo ir smulkios pramonės: minimos kartono, krakmolo gamyklos, malūnai, lentpjūvė; miestelyje veikė labdaros draugijos, o XX a. pradžioje atsirado nauji mūriniai pastatai, tarp jų – naujas bet midrašas.

Tarpukariu (1918–1940) Varėna tapo pasienio miesteliu: po 1920 m. kovų dėl Vilniaus krašto Merkio upė skyrė Lietuvos ir Lenkijos puses, todėl bendruomenė buvo „padalinta“ – didižioji dalis liko Senojoje Varėnoje, o kita dalis Varėnoje (prie geležinkelio stoties). 1923 m. surašymas fiksavo jau tik 399 žydus (180 vyrų ir 219 moterų) – jų sumažėjo dėl emigracijos į Ameriką, Pietų Ameriką ir Erec Izraelį. Vis dėlto žydų gyvenimas buvo aktyvus: veikė Tarbuto tinklo hebrajų mokykla (apie 60 vaikų 1920-aisiais, mažėjo iki ~30 apie 1930 m.), Talmud-Tora (pvz., 1930 m. – 25 berniukai), buvo įkurta biblioteka, kuri 1937 m. turėjo apie 1 500 knygų, rengiami literatūros ir muzikos vakarai. Ekonomikoje svarbų vaidmenį atliko Folksbankas (1927 m. – 99 nariai), o amatininkų struktūra 1937 m. rodo tipišką štetlą: siuvėjai, mėsininkai, batsiuviai, kepėjai ir kt.  Deja, 1939 m. iš 13 telefono abonentų mieste nebuvo nė vieno žydo, kas gerai atspindi bendruomenės mažėjimą ir ekonominį silpnumą.

2025 m. Maceva kartu su vietiniais savanoriais iš Varėnos dokumentavo žydų kapines esančias Senojoje Varėnoje.

Fotografavo S. Kanovičius, Ž. Tamulionytė, vertė A. Lubitch

Ši veikla paremta privataus fondo