EN:

The first Jews settled in Laukuva before the middle of the 17th century. By the end of the 18th century, the number of Jews had grown to 120–140. The community continued to grow throughout the 19th century – in 1833, the town had 244 inhabitants, and by 1858, there was already a Jewish house of prayer. In 1868, 365 of the 507 inhabitants were Jews. According to the 1897 Russian Empire census, Laukuva had 753 inhabitants, 418 (55%) of whom were Jews. During World War I (1915–1918), the Jewish community was expelled to the depths of Tsarist Russia. In 1923, the census conducted by the independent Lithuanian government recorded 724 inhabitants, 305 of whom were Jews (42%). In search of a better life, some Jews emigrated to South Africa, America, and Israel.

Between the wars, the Jews of Laukuva were mainly engaged in trade, owning a wool mill, a bakery, a sawmill, and four mills. There were few Jewish craftsmen, with several families in the area engaged in agriculture. There were Zionist organizations – Mizrachi, Beitar, Hechaluc, the charitable societies Gemiluth Hesed and Linath Hatsedek, and women’s organizations. Religious life centered around the Beth Midrash – a house of prayer and learning.

The cemetery has been largely destroyed. The cemetery is surrounded by a concrete panel fence, part of which has collapsed, and a metal gate. There is no information about when it was demolished or the location of most of the tombstones. 

The cemetery was documented in May 2025. Photographed by Milda Jakulytė

LT:

Pirmieji žydai Laukuvoje apsigyveno dar prieš XVII a. vidurį. Iki XVIII a. pabaigos žydų skaičius išaugo iki 120–140. Per XIX a. bendruomenė toliau augo – 1833 m. mieste buvo 244 gyventojai, o apie 1858 m. jau veikė žydų maldos namai. 1868 m. tarp 507 gyventojų 365 buvo žydai. Pagal 1897 m. Rusijos imperijos surašymą, Laukuva turėjo 753 gyventojus, iš kurių 418 (55%) buvo žydai. Pirmojo pasaulinio karo metu (1915–1918) žydų bendruomenė buvo išvaryta į carinės Rusijos gilumą. 1923 m. nepriklausomos Lietuvos valdžios atliktas gyventojų surašymas fiksavo 724 gyventojus, iš kurių 305 buvo žydai (42%). Ieškodami geresnio gyenimo, dalis žydų emigravo į Pietų Afriką, Ameriką ir Izraelį.

Tarpukariu Laukuvos žydai daugiausiai vertėsi prekyba, žydams priklausė vilnų karšykla, kepykla, lentpjūvė bei keturi malūnai. Žydų amatininkų buvo nedaug, kelios šeimos apylinkėse užsiėmė žemdirbyste. Veikė sionistinės organizacijos – „Mizrachi“, „Beitar“, „Hechaluc“, labdaros draugijos „Gemiluth Hesed“, „Linath Hatsedek“ bei moterų organizacijos. Religinis gyvenimas telkėsi aplink „Beth Midrash“ – maldos ir mokymosi namus.

Kapinės yra visiškai sunaikintos. Jų teritoriją juosia betoninė tvora (dalis nuvirtusi) su metaliniais vartais. Kada kapinės buvo sunaikintos nėra žinoma, taip kaip nežinoma kur yra antkapiniai paminklai.

Kapines dokumentuotos 2025 m. gegužę. Fotografijos Mildos Jakulytės