EN:

The Jewish cemetery in the town of Gelvonai reflects the community that flourished there in the 19th and 20th centuries, when Jews made up the majority of the local population. Although the cemetery has been largely destroyed, a number of gravestones carved from gray or pink stone and bearing Hebrew inscriptions have survived. In 2011, the NGO Maceva documented 24 fully or partially preserved gravestones.

Jews began settling in Gelvonai in the 17th century. By the 19th century, the community had expanded and soon became the dominant part of the town’s population, shaping its economic and cultural life. Gelvonai’s growth was driven by its convenient location, which facilitated trade between Vilnius and Ukmergė. On the eve of World War I, Gelvonai was a thriving town where Jews accounted for about 90 percent of the inhabitants. They traded in grain, poultry, fruit, and dairy products in Vilnius, and most of the local craftsmen—shoemakers, tailors, blacksmiths, and carpenters—were Jewish as well. During the interwar period, the town had a school, a library, and, from 1930, a branch of the Jewish People’s Bank. However, when economic ties with Vilnius weakened, the community began to decline, and some young people emigrated. At the start of World War II, Gelvonai was home to about 450 Jews. In the summer of 1941, they were publicly humiliated, their homes were looted, and on September 5 all of the town’s Jews were murdered in the Pivonija Forest near Ukmergė.

Photograph by Virginijus Gasiliūnas

LT:

Gelvonų miestelio žydų kapinės mena XIX–XX a. bendruomenę, kuri ilgą laiką sudarė miestelio daugumą. Kapinėsyra sunaikintos, išlikę antkapiniai paminklai iš pilko ar rausvo tašyto akmens, su hebrajiškais įrašais. 2011 m. VšĮ „Maceva“ atliko 24 išlikusių ar fragmentiškai išlikusių antkapių dokumentaciją.

Žydai Gelvonuose pradėjo kurtis XVII amžiuje, o XIX a. amžių jų bendruomenė išaugo ir netrukus tapo dominuojančia gyventojų dalimi, formavusia miestelio ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Miestelio augimą lėmė patogi vieta, skatinusi prekybą tarp Vilniaus ir Ukmergės. Iki Pirmojo pasaulinio karo Gelvonai buvo klestintis miestelis, kuriame apie 90 % gyventojų sudarė žydai. Jie vertėsi javų, paukščių, vaisių ir pieno produktų prekyba Vilniuje, dauguma amatininkų – batsiuviai, siuvėjai, kalviai, dailidės – taip pat buvo žydai. Tarpukariu čia veikė mokykla, biblioteka, 1930 m. įkurtas Žydų liaudies banko skyrius. Tačiau ekonominiams ryšiams su Vilniumi nutrūkus, bendruomenė ėmė skursti, dalis jaunimo emigravo. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Gelvonuose gyveno apie 450 žydų. 1941 m. vasarą jie buvo viešai žeminami, jų namai plėšiami, o rugsėjo 5 d. visi miestelio žydai buvo sušaudyti Pivonijos miške prie Ukmergės.

Fotografavo Virginijus Gasiliūnas